Varnos kerta V. Pozingiui į atliekų išvežimo problemas Šilutėje

Nors pasiruošta seniai, problema išlieka aktuali

Skaitytojams priminsime, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas šalies savivaldybes įpareigojo dar iki 2019-ųjų metų įdiegti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimą bei surinkimą. Laiku ir tinkamai vykdyti tokį įpareigojimą reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas. Tad kiekviena savivaldybė, tarp jų ir Šilutės rajono savivaldybė, privalo sudaryti galimybes gyventojams atliekų rūšiavimui skirtose vietose atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias – žaliąsias ir maisto – atliekas bei organizuoti jų išvežimą.

Apie tai buvo diskutuojama dar 2018 metais išplėstiniame Šilutės rajono savivaldybės kontrolės komiteto posėdyje. Tuomet Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus patikino, kad šiai prievolei Savivaldybė iš esmės pasiruošė. Tam reikalui buvo įsigyti specialūs maisto atliekų konteineriai. Juos planuota pastatyti numatytose 69 rajono ir miesto aikštelėse.

Didžiausia problema, kurią tuomet įvardino R. Rimkus – tai maisto atliekų perdirbėjo paieška, kuris sutiktų priimti maisto atliekas. Panašu, kad prabėgus ir trejetui metų, šios problemos sprendimas išlieka aktualus.

Niekas šiukšlių po grūdelį nesurinks

Šios istorijos, jei taip galėtume pavadinti situaciją, pradžiai žalią šviesą įjungė Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Lijana Jagintavičienė. Tarybos narė, posėdžio metu, klausė savo partiečio, administracijos direktoriaus V. Pozingio, kokių priemonių imasi Savivaldybės administracija dėl varnų, skraidančių Šilutės mieste. Administracijos direktorius, atsakydamas Tarybos narei, apkaltino daugiabučių namų gyventojus, nesilaikant atliekų surinkimo kultūros ir kaip pavyzdį pateikė individualiuose namuose gyvenančius, kurie neturi problemų su varnomis.

„Su varnomis? Aišku, yra laikas, kada galime tuos gyvūnus baidyti ir kad jie nesuktų lizdus, bet kaip jūs pasakot, kad žmonės nervinasi, tai tikriausiai reikėtų atliekas tinkamai tvarkyti, į konteinerius sumesti <..> Čia mūsų pačių yra gyventojų požiūris kaip turi būti šiukšlės tvarkomos. Nu aš pasakyčiau, kad mūsų tų žmonių dalis yra kur turi privačius namus, sodybas, nu varnos neskraido kažkodėl, nėra problemų. Yra pačių mūsų požiūris į aplinką. Šiandien nieks neateis, netvarkys, kiekvienam po grūdelį nesurinks. Aš matau per miestą važiuodamas, duodam pastabas, kai mūsų žmonių kultūra prie atliekų tvarkymo dar tikriausiai trūksta supratimo. Turim patys susitvarkyti“, – teigė administracijos direktorius (kalba netaisyta, - red. pastaba).

Tai ne pirmas kartas, kada V. Pozingis išskiria individualių namų gyventojus prieš gyvenančius daugiabučiuose, kaip teisingos gyvensenos idealą. Tačiau direktorius matomai nėra girdėjęs apie Ventės ir Gegužės gatvių kampe esantį „privatų sąvartyną“. Na, ką gi, reikia suprasti, kad žiedinių sankryžų rūpesčiai yra kur kas svarbesni, todėl ir nebelieka laiko išspręsti kitų problemų.

Nėra pridavimo infrastruktūros

Na, išsprūdo žodis V. Pozingiui kaip žvirblis, kuris matomai dar prie gyvūnų nėra priskiriamas pagal kažkokią individualią, pačiam sau suprantamą klasifikaciją. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje ši istorija netikėtai atrado savo tęsinį. Komitetuose buvo pristatomi pakeitimai ir papildymai dokumento „Dėl Šilutės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“.

Pristatymo metu, diskutuojant apie komunalinių atliekų surinkimą, Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas R. Rimkus informavo Tarybos narius dėl maisto atliekų surinkimo. Pasak vedėjo, individualiems namams yra išdalintos kompostavimo dėžės, kur galima kompostuoti ir maisto atliekas. Tačiau toli gražu ne viskas gerai daugiabučių namų kvartaluose. R. Rimkus pirštu duria į  Aplinkos ministeriją dėl nesutvarkytos infrastruktūros.

„Deja, iki pat šios dienos nėra paruošta maisto atliekų pridavimo infrastruktūra, dėl ko Lietuvoje maisto atliekų atskiras surinkimas nevykdomas“, – paaiškino R. Rimkus. Vadinasi, maisto atliekų rūšiavimas šiandien ne visiems gyventojams yra įmanomas.

Ministerijos pozicija kitokia

Tačiau panašu, kad Aplinkos ministerija turi kitokią nuomonę. Kaip skelbiama ministerijos internetinėje svetainėje, daugelis savivaldybių vis dar nepaiso įpareigojimo rūšiuoti maisto atliekas. Todėl ministerija siūlo numatyti finansinę  atsakomybę už nevykdomus atliekų tvarkymo reikalavimus ir nustatyti sankcijas.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, pagal Direktyvos dėl atliekų reikalavimus iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro. Specialieji maisto atliekų surinkimo ir vežimo reikalavimai mūsų šalyje įsigaliojo dar 2012 m. spalį – juos numatė aplinkos ministro patvirtinti Minimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai. Išsamesnius reikalavimus biologiškai skaidžių atliekų surinkimui ir talpoms nustato Atliekų tvarkymo taisyklės.

„Kaip geriausiai surinkti maisto ir virtuvės atliekas, kur ir kaip jas apdoroti, turi spręsti pačios savivaldybės. Tai sėkmingai jau daroma Alytaus regione“, – teigiama ministerijos pranešime. Matyt, Šilutės rajono savivaldybės administracijos darbuotojai turi savo atskirą nuomonę maisto atliekų rūšiavimo klausimu, kuri nesutampa su oficialia Aplinkos ministerijos pozicija. Kiek tai turi įtakos tokiai naujai gyvūnų rūšiai – varnų populiacijai mūsų miesto ribose, galime tik numanyti.

Tačiau džiugina ir tai, kad valdžios pastangos yra nukreiptos individualiuose namuose gyvenančiųjų kokybei. O daugiabučių namų gyventojams dar teks pasimokyti atliekų išmetimo kultūros, kol bus paruošta atitinkama infrastruktūra. 

Projektas baigtas, problema išliko

Be kita ko, kas liečia požeminių atliekų konteinerių ir aikštelių prie jų švarą, kurių atžvilgiu laidomos administracijos direktoriaus replikos, reikėtų taip pat prisiminti projektą, kuriuo buvo įrenginėjamos tokios aikštelės prie Šilutės daugiabučių. Graži ir prasminga idėja tuomet buvo pristatoma kaip šviesaus rytojaus gerovės dalis. Projekto rengėjai tikino, kad įrengtos konteinerių aikštelės bus rakinamos elektroniniais raktais, kuriuos turės tik priskirto daugiabučio gyventojai. Be to buvo žadama įrengti vaizdo stebėjimo sistemos, kovai su tais, kurie nesilaiko elementarių atliekų surinkimo taisyklių.

Kiek tas projektas gali būti lyginamas su literatūriniu Vasiukų miesteliu, kiekvieną kartą galime įsitikinti nešdami komunalines atliekas į konteinerius. Redakcijos duomenimis, šis projektas yra jau užbaigtas, taip ir neįgyvendinus vizijos, saugančios gyvenančius daugiabutyje nuo primetamų atliekų į jų konteinerius.

Šilutės miesto gyventoja Angelė (tikras vardas redakcijai žinomas) pasakojo, kad ne kartą jai teko stebėti, kaip į Kęstučio gatvėje esančius konteinerius atliekomis atsikrato automobiliais atvykę svetimi asmenys. Jei administracijos direktorius V. Pozingis kaltina visus miesto gyventojus, gyvenančius daugiabučiuose, kultūros stoka, tai gal gali ir turi informaciją, kaip pakito komunalinių atliekų išvežimo kiekiai tiek individualiuose namuose, tiek ir daugiabučiuose.

Juk tai nesunku padaryti, ypač kai atliekų vežėjas sutartimi įpareigotas sverti išvežamų atliekų konteinerių turinį? Tikėsimės artimiausio Tarybos posėdžio metu išgirsti tokią informaciją.